Maisto priedai – natūralios ar sintetinės cheminės medžiagos, dedamos į maisto produktus, siekiant išlaikyti, sustiprinti, susilpninti tam tikras maisto produkto savybes, ar pridėti papildomų pvz., skonį, kvapą, išvaizdą.
Turbūt jums kyla vienas klausimas, prie ko čia dešra su straipsneliu apie maisto priedus. Negi graži Lietuviška dešrytė gali turėti ką nors nesveiko ? Ir dar aukščiausia rūšis ant jos parašyta. Kaip gaminama dešra ? Atskleisiu keletą paslapčių, ką reiškia žodis aukščiausia rūšis. ant vandens ir visokių atliekų mišinio prifarširuota visokiausių E: E250 ( natrio nitratas) , E450 (Dinatrio difosfatas) , E451 (Pentanatrio trifosfatas), E 516 (Kalcio sulfatas) , E621 ( Monatrio glutamatas ), E627 (Dinatrio guanilatas) , E631 (Dinatrio inozinatas) , E407a ( Perdirbti eucheuma jūros dumbliai) , E262 ( Natrio acetatas) , E331 ( Mononatrio citratas ), druskos, gliukozės, guaro dervos, karmino, natrio askorbato, natrio eritorbato. Tai vienos lietuviškos dešrytės ( aukščiausios rūšies) sudėtis. Skliaustuose po maisto priedo raidžių esantis pavadininimas yra parašytas mano, kodėl gamintojai nerašo visų E numerių, o kai kurios lietuvina ? Manau į šį klausimą atsakyti nesunku. Juk reikia sudaryti įspūdi pirkėjui, jog maisto priedų mokymasis atmintinai nieko nepadės.Visų sulietuvintų pavadinimų tikrai neišmoksi ?
Daugelis sakis, jog tiek maisto priedų mano valgomoje dešrytėje, ar kitame maisto produkte tikrai nėra. Panagrinėkime keletą maisto priedų kurių tikrai rasite savo namuose ne vieną, o dešroje jie tiesiog privalomi.
E621 ( Monatrio glutamatas )
Tai tikras prieškonių karalius, jo namuose rasime labai daug. Jis kaltas dėl to, jog vaikai nebenori valgyti namuose gaminto, visiškai natūralaus maisto.
E621 panaikina mūsų sotumo jausmą, mes norime dar ir dar. Tai pagrindinė priežastis kodėl daugelis žmonių yra nutukę.
Pakliuvęs į organizmą ir su krauju prasiskverbęs į smegenis, jis sustiprina alkio ir skonio pojūčius. Dėl to valgant net itin prastos kokybes maistą, pasidaro nepaprastai skanu.
E621 tyrimai
* Pavartojus E621 gali būti jaučiami galvos skausmai, širdies ritmo padažnėjimas, silpnumas raumenyse, mieguistumas, temperatūros pakilimas. Jis gali sukelti alergiją.
* Šis maisto priedas ypač pavojingas vaikų sveikatai. Jo vartojimas sukelia vaikui nebeatitaisomus regėjimo ir smegenų pažeidimus.
* Vartojant E621 skonio receptoriai praranda jautrumą, todėl dažnai jį vartojančiam žmogui maistas be papildo ima atrodyti beskonis.
* Praeito šimtmečio septyniasdešimtajame dešimtmetyje amerikiečių neurofiziologas John Olney bandymais su žiurkėmis įrodė, kad E621 negrįžtamai pakenkia kai kurioms smegenų funkcijoms.
* Japonų mokslininkas Yuichiro Ogura 2000-iais įrodė, kad E621 gali pakenkti akies rainelei.
* 2008 metų paskutiniame JAV Mokslų Akademijos žurnalo “Proceedings of the National Academy of Sciences” numeryje paskelbtas straipsnis, kad E621 yra pasisotinimo jausmą nutolinantis maisto priedas ir todėl yra nutukimo, gastrito ir skrandžio opos atsiradimo priežastis.
* E 621 nauodojamas daugelio produktų (dešrų, prieskonių mišinių, sūrelių, paštetų it t.t.) gamyboje, todėl per dieną vartojant daugiau nei keletą produktų gali būti viršijama “oficialiai” nepavojinga dienos norma.
* Žymus JAV neurochirurgas Dr. Russell Blaylock, tiriantis vėžinius susirgimus, teigia, kad didesnės mononatrio glutamato koncentracijos organizme gali sukelti smegenų vėžį.
E412 – Guaro derva
Tai turbūt vienas iš nekalčiausių maisto priedų, jis mums didelės žalos tikrai nepadarys. Tai kodėl jo rasime tikrai kiekvienoje dešroje ? Esmė ta, kad Guaro derva yra naudojama kaip vandens surišėjas. Vanduo, kad ir koks jis būtų visada yra gana sveikas mums. Aišku gamintojams tai vienas būtiniausiu maisto priedų mūsų piniginėms tuštinti.
Europa ir Amerika
Visose europos sąjungos valstybėse, maisto priedai žymimi E ir triženkliu skaičiu. Kodėl tokie maisto priedai kaip dažikliai, skonio stipriklis E621 yra patvirtinti ? Manau jog padėtis lygiai tokia pati, kaip ir su mobiliųjų telefonų skleidžiamomis bangomis. Yra leistina maisto priedų dienos dozė. Deja, kai pvz valgome dešrelę, užsipilame pomidoru padažu, pasiimame bulvyčių fri ir kopustų ( aišku su E621. Visos paros dozė bus viršyta. Kodėl lyginau su mobiliųjų telefonų bangomis ? Kai ramybės būsenoj viskas gerai, kai kalbam viršijam kelis šimtus kartų. Panašiai ir su maisto priedais.
Kaip aš stengiuosi išvengti maisto priedų ?
Rytas prasideda nuo duonkepėje keptos duonos. Duonos kepime, nebenaudoju sausų mielių ( jose yra tirštiklis). Užsidedu sūrio ( žinau, kad nesveika, bet vis neprisiruošiu pradėti gaminti savo sūrį). Užsigeriu tikrai ne arbata iš pakelių ( Lipton ir pnš.), o arbata iš arbatos parduotuvės, tenka laukti geras min kol žolelės pritraukia. Pietums nenaudoju jokių prieskonių su maisto priedais. Užsigeriu savo virtu kompotu, kartais gazuotu mineraliniu. Užkandžiams po pietų būna obuoliai ( iš sodo) ir dar visokie vaisiai, jeigu yra mano keptas pyragas, vėlgi be jokių E ( manau kepimo milteliuose galima rasti maisto priedų). Vakarienei dažniausia vėlgi arbata ( tokia pat kaip pusryčiams), mano pačio keptos duonos gabaliukas ir jogurtas ( dažniausia be maisto priedų).
Jau keletą metų nesu paėmęs dešros gabaliuko, glaistyto varškės surelio, želė, pusfabrikarių, visokių dažytų gėrimų ( Fanta, coco-cola), traškučių, pomidorų padažo, majonezo (net per Velykas), Silkės, dražė, saldainių ( tokių kaip burbuliai ir t.t).
Taip pat neseniai visiškai atsisakiau parduotuvinės duonos, batono.
Kaip aš tvarkiau aplinką ir vadovavau taškui arba Vyčiaus nuotykiai ne virtualiame pasaulyje.
Balandžio 15 diena, iki Darom liko tik 2 dienos: Treniruotė prieš turbūt pačia gražiausią ir ekologiškiausią akciją, būtų tikrai ne pro šal. Taip jau atsitiko, jog ir mano penkiaaukštis sugalvojo apsitvarkyti – darėme namo talką. Jos metu surinkome tikrai gana daug šiukšlių, nupjovėme daug nereikalingų šakų, ištraukėme šiukšlių iš upelio, įsikrovėme daug teigiamos energijos, pasitreniravome prieš Darom … Na ir aišku – kokiai savaitei sutvarkėme savo namo kiemą.
Balandžio 16 diena, rytoj Darom: Ar įmanoma nenueiti su mokyklą tvarkyti savo gražios Panevėžio aplinkos – Skaistakalnio parko ? Manau eiti yra tiesiog privaloma. Iš mano mokyklos turėjo dalyvauti 550 mokinių ( tiek bilietų į koncertą buvau paėmęs). Aišku mokykla yra mokykla ir daugelis sugebėjo nusiplauti nekreipiant dėmesio į tai, jog buvo sutrumpintos pamokos. Gavome gabaliuką nuo muilo fabriko iki skaitakalnio parko, prie apgriuvusio namuko. Radinių radome tikrai daug: originalūs NIKE sportbačiai ( na gerai sportbatis, kažkas šiandien vaikšto su vienu), prie apgriuvusio namuko galybė švirkštų ( naudotų) … Na ir be abejonės daug daug šakų. Pririnkome tikrai didelę krūvą. Lapų negriebėme – palikome natūraliai suirti. Šitaip ir baigėsi mano dar vienas savo Panevėžio aplinkos tvarkymas.
Balandžio 16 dienos vakaras: rytoj darom ? Aš dar nebuvau savo koordinuojamame taške ? Pažiūriu į laikroduką dešiniajame windows 7 šone, ech į tašką nueiti nebespėsiu. Atsispausdinu 9 lapus į kurios registruosiu žmones, peržiūriu taško koordinatoriaus apmokymus, pasiskaitau taisykles. Ech, viską palieku likimo valiai.
Balandžio 17 diena – pagaliau Darom: atsikeliu gana vėlai, pažvelgęs į laikrodį windows 7 dešiniajame šone pamatau, kad man liko pusantros valandos iki to laiko, kai turėsiu būti savo taške. Viską gražiai susikraunu, pasiimu 5 tušinukus, susimąstau ant ko žmonės pasirems lapus, įsimetu į kuprinytę Hario Poterio knygą ( tiesiog ji buvo šalia nešiojamojo). Dar reikėtų nepamiršti ir 0.5 l gazuoto mineralinio ( kodėl ne kokio sprite, kuris atseit numalšina troškulį ? Esu prieš maisto priedus). 9:45 jau turiu būti savo taške. 9:25 išeinu iš namų. Neitin sunkiai nuseku kažkokią grupelę grėbliais ir pirštinėmis apsiginklavusio jaunimo. Aš jau savo taške, prie įvažiavimo į dujų kolonėlę nuo Marių g. pusės ( dujų kolonėlės jau nebėra ). Pamatau žmogų iš Panevėžio specialiojo transporto. Ateina mano taško bendravadovai, pasiimam maišų, pirštinių apsiginkluojam registracijos lapais, tušinukais. Pagaliau vienas po kito plūsteli žmonės, nusiteikę dirbti, geros nuotaikos ( na gerai jau, kai kurie nelabai patenkinti, dar matosi neišsimiegoję). Stengiamės suregistruoti visus. Deja tai sunkiai pavyksta, nes paklausus ar kartais žmogus dar neužsiregistravo pas kitą šio taško koordinatorių išgirsti atsakymą jog taip, deja žmonės galvoja kad tas registravimasis yra tik mesdarom.lt, o vietoje registruotis nereikia. Pagaliau rodos viskas baigiasi ir didžiules karių apsiginklavusių pirštinėmis ir maišais armija pajuda link tikslo – padaryti mūsų Panevėžį švaresnį. Radinių pasitaikė įvairių nuo viso komplekto žieminių padangų iki dviejų monster truck ratų. Aišku lapai, šiukšlės, elektros laidai ir panašus dalykai jau buvo maišuose. Didžiausi netikėtumai laukė vandenyje, taisyklingiau reikėtų sakyti pakrantėse. Pradedant stulpeliais su atšvaitais ( tie kur keliuose ) baigiant dvejomis sofomis ( ir kas galėjo sugalvoti jas čia palaidoti ). Su sofomis teko gana daug pavargti išsitepėm, sušlapom, pavargom, bet šiaip vieną po kitos ištraukėm. Tam kas jas įmetė į Nevėžį, tikrai padaryčiau ką nors už ką galima gauti ikiteisminę bylą. Manau esate girdėję, jog Panevėžys turi pačius geriausius koordinatorius pvz Ugne Dubraitę, kuri sugebėjo surasti rėmėjus, kurie kiekvienam darom dalyvavusiam panevėžiečiui dovanojo bilietus į koncertą. Aišku, mūsų Panevėžio Cido arena netalpina begalybės žmonių, todėl pritrūkome bilietų ir kaip visuomet, aš kaip taško koordinatorius atidaviau ir savo bilietą Negi blogai padariau
Saulės energija – turbūt labiausiai neišnaudota energija pasaulyje. Mėgstantys pasivaikščiojimus po kalnus tikrai susidūrė su problema. Tarkime MP3 grotuvas kelionės viduryje rodo vos vieną padalą ką daryti ? Atsakymas paprastas – nusipirkti kuprinę su saulės kolektoriu. Jos pagalba nesunkiai galėsite pasikrauti norimą daiktą tiesiog vaikštant po kalnus ir pnš. Yra ir modelių ne tik kalnuose. Kaina dar neskelbiama (daugiau…)
Šiais laikais, nei vieno mūsų jau nebestebina vėjo jėgainių parkai jūrose, saulės kolektoriai ir t.t. Neseniai buvau perskaitęs vieną įdomų faktą:
- kad kiekvieną minutę žemės paviršių pasiekia tiek saulės spindulių, jog jų energijos pakaktų vieneriems metams elektros energijos paklausai patenkinti?
Po šio fakto iš karto pagalvoji atsisakom atominių,o investuojam į saulę ar vėją.
Prieš jus dar vienas gan įdomus prototipas. Važiuoja mašina pro turbiną, susidaręs oro pasuką turbiną, šitaip pagaminama labai daug energijos ir svarbiausia ji neišsenkanti. Nepamirškime, jog vėjas jas suks ir tuščiam kely. Naktį įsijungs LED šviestuvai ir kelias bus apšviestas.
Kaip minėjau tai šiuo metu dar tik prototipas, šios turbinos, net bandomojo modelio dar nėra, bet manau jog ateityje kažkas panašaus tikrai bus.
Atliekų rūšiavimas – turbūt viena iš didžiausių mūsų visuomenės problemų. Sąvartynai su lyg kiekviena diena vis didėja, o juose išmetama tai ką galima nesunkiai perdirbti. Dabar pažvelkime pro savo kambario kuriame sėdime langą ? Jeigu netoliese yra kur atsisėsti tikrai rasime plastikinį alaus bambalį, plastikinę pakuotę nuo kažkokių užkandžių ir t.t. Alaus bambalis be abejonės su etikete, ji priklauso konteineriui popierius, nuplėšiam etiketę ir įmetam. Bambalis priklausys plastmasė taigi įmetame į tam skirtą konteinerį. Vien įmesdami bambalio etiketę sutaupysime dalį medžio. O bambalį truputėlį naftos.
Kas būtų jei to nepadarytume, tiesiog įmestumėme į bendrą konteinerį. Tikrai nesu ekologas, bet žinau
Popierinė etiketė suris per 2 metus
Plastikinis bambalis suirs per 200 metų
Vietoj perdirbimo pasirinkome gražią pievelę kurioje jis irs 200 metų jeigu niekas jo nepaims. Padarėme “paslaugą” gamtai.
Kažkada buvo laikai, kai kiekvienas maišelis buvo aukso vertės. Praskalaudavome jį su vandenių ir padžiaudavome ant radiatoriaus. O kas dabar ? Net ir menkiausias saldainis yra suvyniojamas į popiergalį kuris tikrai ne iš popieriaus, o plastiko. Suvalgome saldainį – užkrečiame gamtą 200 metų. Tas popiergalis galėtų būti perdirbtas, bet valgytojas pagailėjo kelių sekundžių rūšiavimui, o išmetė į bendrą konteinerį. 2 s < 200 metų.
Truputėlį nukrypau nuo mūsų temos atliekų rūšiavimas. Tai kaip pagaliau reiktų rūšiuoti atliekas, jog jūsų atliekų nematytų kitos kartos ?
Kas tinka į rūšiavimo konteinerius ?
Popierius:
laikraščiai;
žurnalai ir kiti spaudiniai;
popierius;
kartonas.
Laikraščiai ir kitoks popierius bei kartonas turi būti nepadengti plastiku, sausi švarūs, dėžutės – išlankstytos. Netinka dėžutės nuo picos.
Į konteinerį negalima mesti “tetrapakų” (pakuočių nuo pieno ir sulčių), nes jie sudaryti iš įvairių sluoksnių: popieriaus, polietileno, kartono, folijos.
Plastmasė
plastikiniai buteliai
indai nuo padažų, aliejaus, šampūno
įvairi plastiko pakuotė
Metant į konteinerį PET butelius, reikia nusukti kamštelius, nes jie pagaminti iš kitos rūšies (neperdirbamo) plastiko. Buteliai nuo aliejaus ar padažų turėtų būti kuo švaresni.
Į konteinerį negalima mesti taros nuo organinių skiediklių, dezinfekcijos priemonių, detergentų ir kitų pavojingų cheminių medžiagų.
Stiklas
buteliai
stiklainiai
stiklo duženos.
Butelius ir stiklainius reikia išplauti, nuimti kamščius ir jų žiedelius, pašalinti foliją.
Į konteinerį negalima mesti porceliano ar keramikos šukių.
Metalas
konservų dėžutės
skardinės nuo gėrimų.
Į konteinerį negalima mesti aerozolių flakonų ir kitos taros nuo pavojingų cheminių medžiagų.
Prisipažinsiu metalo konteinerio Panevėžyje nemačiau nė karto.
Ar Lietuva bent kažkiek skatina gyventojus rūšiuoti ?
Manau atsakyti galima vienu žodžiu. -Ne. Kodėl aš taip manau ?
Pagal 2009 metų duomenis 6 % atliekų yra perdirbama. Tai tikrai labai mažai.
Žmonės nusiteikę prieš rūšiavimą ką jie daro ?
Šiukšlių kaina didėja ? Dėl ko ? Manau atsakymas paaiškės vos pažvelgus į nuotrauką:
Degtukas į popieriaus konteinerį ir išvežti reikia ne popierių,o visą konteinerį. Ką tas degtukas, o greičiau Homo Durnizmus padarė ? Pirmiausia neleidžia kitiems žmonėms po savo darbo rūšiuoti, antrą neleido perdirbti popieriaus, trečia dar labiau užteršė mūsų aplinką, ketvirta pabrangino šiukšles visam rajonui ( juk reikės nupirkti naują konteinerį). Tokių Homo Durnizmus pavyzdžių yra labai daug ir deja Homo Durnizmus daugėja.
Pasidžiaukime bent šiokia tokia ekologija
Prekybos centruose, bent jau Maximoje gana seniai pradėta prekiauti ekologiškais maišeliais. Ant ekologiškų maišelių parašytas šūkis “Išvien su gamta”.
Jie pagaminti iš kukurūzų krakmolo, kuris suyra labai greitai per 3-6 mėnesius. Ne viskas su jais taip gerai. Kaina tikrai kandžiojasi 1.49 Lt, kai maišiuką galime laisvai įsigyti už 30 ct. Tokia kaina iškyla dėl didelių gamyklinių kaštų ir aišku nepopuliarumo. Taip pat vietoj paprastų plastikinių maišelių Maximoje rasime žalius maišiukus, kurie skirti dėti mažoms prekėms. Jie yra apie 2 metus. Nors jų pirkimas Maximai atseina brangiau, jie vistiek bando būti išvien su gamta ir šią iniciatyvą daro nemokamai.
Tai štai manau kaip pradžiai sužinojome gana daug. Žodis rūšiuoti – turi tapti įpročiu.
Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje kasdien vis daugiau žmonių naudoja CFL lemputes ( kompaktiškąsias fluorescencinė elektros lemputes). Žinome jog visos CFL turi gyvsidabrio, nedaug bet išmetę į aplinką tikrai nepadarysime gero darbo už kurį mus pagirs.
Kodėl reikia pereiti prie CFL jau rašiau labai daug kartų, bet sakoma jog kartojimas yra mokslo motina, todėl pakartoti reikia. Kaitrinės lemputės – pas daugelį jos šviečia, o gal geriau sakyti šildo. Kaitrinių lempučių technologija jau atsirado 1840 metais ir nepakito iki šių dienų. Kaitrinės lemputės sunaudoja 5 procentus energijos šviesai, na o likusius šilmai gaminti. Tuo tarpu CFL šviečia 5-15 kartų ilgiau už kaitrines, naudoja 5 kartus mažiau elektros energijos ir 80-90 procentų energijos paverčia šviesa.
O ką daryti kai lemputė perdega ? Kaitrinę tiesiog metame į šiukšliadėžę, o išmetę CFL padarysime nepateisinamą dalyką, dar labiau užkrėsime gamtą gyvsidabriu. Žinome jog Lietuvoje su perdirbimu padėtis yra labai bloga. Žmonės, net nėra raginami įvairių akcijų pagalba rūšiuoti ar galvoti jog viską galima perdirbti. Nesenai mačiau jog jau Lietuvoje nebėra baterijų surinkimo ir panašių dalykų, tiesiog valdžia beveik neremia šio dalyko, o įmonės nenori to daryti iš savo sąskaitos.
Tai pagaliau kur dėti senas CFL lemputes ? Manau į šį klausimą atsakyti tikrai sunku. Kiekviename mieste privalo būti kažkokia tai įmonė kuri užsiima tokių atliekų utilizavimu. Deja suradus tokių įmonių ir suvedus jų pavadinimą į google randame gan stulbinančių žmonių komentarų forumuose. Pavyzdžiui Kauno švara:
kai man prireikė priduot tas lempas tai ooooj, kaip nepigiai atsiėjo… Galiausiai pridavėm į “Kauno švarą”, bet su triukšmais. Ir kažkodėl man atrodo, kad jos vis tiek į sąvartyną nukeliavo… Pas mus bandydamas būt “ekologišku” atsimuši į tokią abejingumo ir dar priedo biurokratizmo sieną…
Ir panašūs komentarai apie daugelį tokių bendrovių. Kol valdžia nepasirūpins bent kažkokiomis akcijomis su gamtosauga nieko nebus.
Mano paieškos tęsiasi. Žinau vieną bendrovę Kuri užsiima panašiais dalykais ir tikrai viską daro noriai – EMP.
Fluorescencinės (liuminescensinės) lempos, didelio ryškumo išlydžio lempos, žemo slėgio natrio lempos, kita apšvietimo įranga arba įranga, skirta šviesai skleisti ar reguliuoti (išskyrus volframines lemputes).
Paieškos tęsiasi toliau, rodos rastas pats lengviausias būdas. Atiduoti mūsų CFL pardavėjui iš kurio pirkome lemputę. Nesenai šį būdą norėjau išbandyti ir nusipirkau 2 CFL lemputes po 99 centus, aišku jos B energijos klasės. Tikėjausi jog sudegs per savaitę, deja laiko jau apie 2 mėnesius ir todėl negaliu pažiūrėti kaip su surinkimu. Visgi reiktų pabandyti nunešti, kad ir į Maxima informacijos skyrių. Pagal Europos Sąjungą mūsų CFL turėtų būti priimta ir atiduota bendrovėms kurios jas perdirba.
Rodos išaiškinau kas lemputes perdirba, utilizuoja. Norėčiau gražiai paprašyti jūsų nepatingėti tiesiog paskambinti EMP ar pabandyti nunešti iš kur pirkote. Juk gamtos teršti negalima. Panaršius po forumus rasime panašių komentarų į šiuos iš temos kur dedate perdegusias liuminescencines lempas:
Namie kaupiu, rūsy …
Man kolkas jos namie dar neužkliuvo, taip, kad seku temą, taip sakant, žiūrėdama į perspektyvą-kai rūsy nebetilps.
gal pavieniams atiduoti ir sunkiau, bet manau, kad klubas gali susisiekti su firma, surinkti viską į vieną vietą ir atiduoti. Pas mus tai rinko tik baterijas (akcija baigėsi) ir nustatytą dieną atvažiavo paimti visokią buitinę techniką ir t.t. Deja, savo turimos lempos taip ir nenunešiau guli dabar darbe ant palangės
Tikrai neverta CFL laikyti ant palangės ar rūsyje. Sėkmės. Jeigu kas turėsite perdegusią CFL pabandykite nunešti iš kur pirkote labai įdomu ar priims ?
Jau beveik kas savaitę galima išgirsti naujų gandų apie elektromobilius vakar phoenix šiandien opel ,o rytoj jau gal ir ferrari. Čia tik kaip pavyzdžiui. Taigi dar viena naujiena greitai bus pradėta kurti elektromobilių baterija kuri laikys 500 mylių gaunasi apie 805 kilometrus. Norėčiau atsižvelgti jog jau buvo kuriama elektromobiliui baterija krui įsikrauna per kelias sekundes (kaip su ją nežinau). Tikėkimės jog ji bent jau bus sukurta. Naudojama lithium-air baterija. Štai apie jos veikimą:
Couple to atmospheric oxygen-essentially harnessing the oxygen in the air as the cathode of the battery. Since oxygen enters the battery on-demand, it offers an essentially unlimited amount of reactant, metered only by the surface area of its electrodes. IBM believes its nanoscale semiconductor fabrication techniques can increase the surface area of the lithium-air battery’s electrodes by at least 100 times, enabling them to meet the goals of the project.
Karolis | 
Ekologija
). Pamatau žmogų iš Panevėžio specialiojo transporto. Ateina mano taško bendravadovai, pasiimam maišų, pirštinių apsiginkluojam registracijos lapais, tušinukais. Pagaliau vienas po kito plūsteli žmonės, nusiteikę dirbti, geros nuotaikos ( na gerai jau, kai kurie nelabai patenkinti, dar matosi neišsimiegoję). Stengiamės suregistruoti visus. Deja tai sunkiai pavyksta, nes paklausus ar kartais žmogus dar neužsiregistravo pas kitą šio taško koordinatorių išgirsti atsakymą jog taip, deja žmonės galvoja kad tas registravimasis yra tik mesdarom.lt, o vietoje registruotis nereikia. Pagaliau rodos viskas baigiasi ir didžiules karių apsiginklavusių pirštinėmis ir maišais armija pajuda link tikslo – padaryti mūsų Panevėžį švaresnį. Radinių pasitaikė įvairių nuo viso komplekto žieminių padangų iki dviejų monster truck ratų. Aišku lapai, šiukšlės, elektros laidai ir panašus dalykai jau buvo maišuose. Didžiausi netikėtumai laukė vandenyje, taisyklingiau reikėtų sakyti pakrantėse. Pradedant stulpeliais su atšvaitais ( tie kur keliuose ) baigiant dvejomis sofomis ( ir kas galėjo sugalvoti jas čia palaidoti ). Su sofomis teko gana daug pavargti išsitepėm, sušlapom, pavargom, bet šiaip vieną po kitos ištraukėm. Tam kas jas įmetė į Nevėžį, tikrai padaryčiau ką nors už ką galima gauti ikiteisminę bylą. Manau esate girdėję, jog Panevėžys turi pačius geriausius koordinatorius pvz Ugne Dubraitę, kuri sugebėjo surasti rėmėjus, kurie kiekvienam darom dalyvavusiam panevėžiečiui dovanojo bilietus į koncertą. Aišku, mūsų Panevėžio Cido arena netalpina begalybės žmonių, todėl pritrūkome bilietų ir kaip visuomet, aš kaip taško koordinatorius atidaviau ir savo bilietą 
Negi blogai padariau 
