Ugnis – pats nuostabiausias dalykas visame pasaulyje. Mūsų protėviai ją bandydavo išgauti trinant pagaliuką rankose, skeliant akmenį į akmenį ir bandant išgauti kibirkštį. Apie ugnies atsiradimą yra sukurta labai daug pasakų. Cheminės reakcijos = ugnis, tai vienas nuostabiausių dalykų. Aišku šiomis dienomis, tiesiog brukštelime degtuką ir turime ugnį. O ką daryti jei neturite degtukų ar žiebtuvėlio ? Atsakys video: 4 būdai kaip užkurti ugnį be degtukų cheminių reakcijų metu, deja nemanau jog pakliuvus į situaciją kurioje neturėsite degtukų ar žibintuvėlio, rasite cheminių medžiagų. Tai bandom
Internete radau labai įdomų dalyką. Visą tutorialą kaip pasigaminti USB Jungtis vietoj rozetės na gerai jau elektros lizdo Šiomis dienomis nei vienas mp 3 ar mp 4 grotuvas neapsieina be USB juk tai beveik stebuklinga sąsaja. Šiais laikais į USB galime pajungti ventiliatoriuką, lituoklį ar ,net tosterį.Na, bet gi dabar ne apie tai. Internete atsirado gidas kaip elektros lizdą paversti USB jungtimis. Tam mums prireiks vos apie 10 dolerių. Deja gidas daromas su amerikietišku elektros lizdu. Jame skiriasi įtampa 110V Amerikoje ,o Europoje visiškai kitas standartas 220 V. Bet pažiūrėkit gal ir namuose tokį pasidarysit. Gidą galite rasti čia.
Taigi jau gana ilgai ieškojau būdo kaip žiūrėti DVB-T televiziją ,be jokių tiunerių tik per kompiuterį. Pagaliau į mano ilgos paieškos buvo nebevaisės. Atskleisiu tai ir jums kaip pvz vlc pagalbą ją žiūrėti. Mums prireiks:
VLC Playerio ar kokio kito winodws media player nerekomenduoju
Interneto gerai būtų bent apie 250 kilobaitų per sekunde.
Taigi šiame straipsnyje palyginsiu keletą CFL rūšių. Jų skleidžiamą šviesą.Ir ar Lietuvoje tikrai parduodamos geros CFL lemputės ar suvežama tai kas Amerikiečiui atrodytų juokinga. Taigi pradėsime.
Pirmiausia jau rašiau kas per daiktas tas CFL ,bet ir dar kartą pakartosiu ,kad nebūtų jokių klausimų. CFL yra trumpinys Compact fluorescent lamp lietuviškai tai skamba Kompaktiškoji fluorescencinė elektros lemputė.
Pradžiai mano patirtis su CFL.
Šiuo metu namuose turiu tik 2 CFL lemputes. Kodėl taip parašysiu prie palyginimo su kitomis šalimis. Iš viso jų jau esu nusipirkęs 3 deja 1 sudegė apie tai netrukus. Šį kartą kalbėsiu tik apie lemputes su E27 cokoliu jų turėjau dviejų firmų Philips ir Apollo. Ir 1 lemputę su E14 cokoliu deja tiksliai nežinau kokios ji firmos ,bet žinau ,kad mokėti teko 10 Lt pirkau maximoje. Na ,o dabar apie Philips ir Apollo.
Philips lemputė jau senai senai įsukta į virtuvės šviestuvą ir šviečia jau gerus 5 mėnesius be jokių problemų. Deja ryškiau įsižiebia tik po kelių minučių. Jokio zvimbimo nepastebėjau ant šios kainavo 8 Lt. Kiek šiandien teko žiūrėti jau kainuoja 15 Lt Maximoje.
Apollo ech nusipirkau ,kai kainavo 2.99 Lt kokia kaina tokia ir kokybė vieną kartą įsižiebė zvimbė kaip traktorius kokias 10 min kol išjungiau. Antrą kartą įjungiau jau tyliau zvimbė panašiai po 30 min išjungiau. Trečia kartą įjungiau nebeveikia. Štai jums ir kokybė. Kiek teko pamatyti sudegė balanso sistema. Deja mano lempos skrodimas nepavyko ir pažeidžiau kolbą su gyvsidabriu. Apie tai šį kartą nesapasokiu. Dabar norėčiau vieno lrytas.lt forumo dalyvio komentarą jums papostinti ir skrodimą:
Apollo perdegė vos tik įjungta. Noname (iš Kinijos) vyresnė (11W) sesė jau antrą mėnesį vis dar veikia WC. Dažnai junginėjama. Be to, elektra mėgsta pašokinėt Anot elektroniko Apollo schemoj yra 280V įtampos atsargos kondikas, o tos noname 400V. Pasak jo, tai ir būtų pagrindinė priežastis, kodėl taip greit svyla pigios ekonominės lemputės. Aš pats neįžiūrėjau, kur tas 400V noname kondikas.
Deja nuotrauka ne mano ,nes kaip jau sakiau man skrodimas nepavyko. Kaip jau matome įdėta labai pigi el baląsto sistema.
Teko matyti šiandien maximoje jog paleistos CFL lemputės po 2.99 Lt žmonės ima po 5-10 deja nelaukiu kol po kelių įjungimų sudegs. Pavadinimas jų ne Apollo ,o Optima Linija. Deja keik teko žiūrėti dėžutėje tas pats Apollo. Taigi pirmoji taisyklė neperkam Lempučių Lietuvoje pigesnių nei 8 Lt. Neperkam tokių firmų kaip Apollo ir Optima linija.
Deja bent jau Panevėžyje man nepavyko rasti naujesnio tipo elektros lempučių jos būną ne su tiesiais vamzdeliais kaip ,o su tokiais kaip pati viršutinė nuotrauka.
Na ką kažką nauja sužinojom
Judam toliau ar tikrai tiesa kas Amerikoje nebe madoje suvežama pas mus ?
Vakar teko pavaikščioti po Ebay deja ieškojau ne CFL lempučių ,bet šį kartą ne apie mano ieškotą daiktą ,o apie CFL. Taigi paieškos baigėsi tikrai gerais rezultatais. Radau CFL lempučių pakus.Pateiksiu pačius mažiausius ,kad nereiktų LT muito mokėt. Amerikoje jos su free shiping. Duodu iš karto nuorodas pas kelis pardavėjus:
Štai keli pardavėjai. Su vienu galima atsiskaityti ir grynais.Vienos lemputės savikaina išeina apie 1.1 dolerio čia tik mažaisiais kiekiais. Dėl jų kokybės tai pardavėjų feedback visi labai geri. Deja tiksliai nežinau keik kainuotų siuntimas į Lietuvą jeigu pvz 5 dolerius iškarto imu iš to per kurį galima grynais. Tai yra daug naujesnio tipo lemputės. Chm užsisakai didelį kiekį lempučių ir pardavinėji Lietuvoje po 5 litus versliukas ant 100 procentų atsipirkimo. Dabar matote kokį mums kiša ir kokiomis kainomis.
Taigi viskas manau mano nuomonė visiems aiški. Laukite trečios dalies apie CFL švisa kaip kaitrinėse lemputėse ar tai įmanoma ? Parašysiu jau gana greit gal rytoj.
Kas tas MD5 ? Manau panašų žodį tikrai esame girdėję. Kas tai per daiktas ? Atsakysiu gana trumpai su paprastais pamokymais kaip jį padaryti php kalboje neaiškinsiu kaip jis atsiranda. MD5 tai Message-Digest algorithm 5 trumpinys. Tai kriptograma su 128 bitų (arba tiesiog 16 baitų) maišos kodu. Kam jinai naudojama ? Ji dažniausia yra naudojama koduoti slaptažodžiams. Keletas žodžių apie saugumą:
12 simbolių slaptažodis turi 1,127,875,251,287,710 galimų variantų.
Su naujausiais procesoriais 8 simbolių slaptažodį galime iškoduoti panašiai per 7 dienas (t.y pabandyti visas reikšmes)
Kaip matome MD5 yra tikrai saugus.
Gana daažnai MD5 yra naudojama ir ant sausainėlių (cookies)
Dabar pabandykime jo saugumą. Koduoju žodelį:
Labas – c45eeb4c81cd9299e70a6c9c302462f4
Dangus – 6a46be81b549253c72a07a1e94805dd6
Manau apie saugumą kalbėti nebereikia
Kai kurie žmonės dar labiau apsunkina hakerių darbą ir netgi pirmiausia koduoja į sha1 po to tą sha1 koduoja į crc32 ir taip toliau ir tik galiausiai paverčia į MD5 . Tokių būdų hakeris turės labai daug darbo. Štai kodas:
<?php function encrypt($v1,$v2=''){ $token = md5(sha1(md5(base64_decode($v1.$v2)).$v2).$v1);
return $token;
}?>
Tokjs kodas pavers mūsų prisijungimo slapukus į MD5:
<?php
//… connect to database, load list of users, etc…
$username = $_POST['username']; $password = $_POST['password']; /*
$cookie may look like this:
variables
$username = “username”
$password = “password”
_SERVER['REMOTE_ADDR'] = 42.52.56.24
before md5:
“usernamepassword42.52.56.24″
after md5:
“a3470ce826283eca7ce3360d0f26b230″
*/ $cookie = md5 ( $username . $password . $_SERVER['REMOTE_ADDR']
);
setcookie (“login”, $cookie);
//when the log in cookie is SET… if (isset($_COOKIE['login']) )
{
foreach ($user_list as $user => $pass)
{ //match the user list with the cookie if ( md5 ( $user . $password . $_SERVER['REMOTE_ADDR']
)
== $_COOKIE['login']
)
{ header(“Location: index.php”);
die(“logged in”);
}
} //when login is wrong header(“Location: login.php”);
die(“wrong username/password”);
} ?>
Na o jeigu norime paprasčiausio MD 5 sutapumo tikrinimo :
<?php
$str = 'apple';
if (
md5($str) === '1f3870be274f6c49b3e31a0c6728957f') {
echo "Would you like a green or red apple?";
exit;
} ?>
Manau to ką pasakiau užtenka Sėkmės saugantis nuo Hackerių.
Kinų išrastas ir naudojamas fejerverkams, juodasis parakas pradėtas naudoti šaunamuosiuose ginkluose XII-ame amžiuje. Jį labai lengva pagaminti, tačiau jis nėra ypatingai galingas ar saugus. Tik 50% juodojo parako virsta karštomis dujomis jam sudegus. Kita pusė – tai daugiausia labai smulkios sudegusios medžiagos dalelės. Juodasis parakas turi vieną
esminę problemą – jis gali užsidegti nuo statinės elektros, o tai
reiškia, kad medžiagai pagaminti galima naudoti tik medinius ar
porcelianinius irankius. Laboratoriniams eksperimentams juodasis parakas galėtų būti gaminamas šiuo būdu:
Medžiagos:
kalio (arba natrio) nitratas (75 m. v.)
siera (10 m. v.)
medžio anglis (15 m. v.)
Darbo eiga:
1) Kalio ar natrio nitratą susmulkinti grūstuvėlyje, dedant nedideliais
kiekiais. Susmulkintą medžiagą išpilti į vieną iš maišelių;
2) Padaryti tą patį su siera ir medžio anglimi ir supilti į atskirus
maišelius;
3) Visas medžiagas gerai sumaišyti.
Rezultatas: gavome pilkos spalvos miltelius. Tai ir yra vad. juodasis parakas.
Karolis | 
Bandymai
Anot elektroniko Apollo schemoj yra 280V įtampos atsargos kondikas, o tos noname 400V. Pasak jo, tai ir būtų pagrindinė priežastis, kodėl taip greit svyla pigios ekonominės lemputės. Aš pats neįžiūrėjau, kur tas 400V noname kondikas.
